Geros valios fondo finansuojamo ir Lietuvos žmogaus teisių centro įgyvendinamo projekto dėka Lietuva prisijungia prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine), išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų, bus įrengti ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje, pirmojoje iš Baltijos valstybių, 19 tokių atminimo lentelių bus įmontuota keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jomis prisiminsime tuos, kurių netekome Holokausto metu. „Atminimo akmenis“ Lietuvoje montuos idėjos autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

„Atminimo akmenų“ atidarymo ceremonijos vyks:

Kaunas_Atminimo_akmenys_kvietimas

Kaune rugpjūčio 28 d., 12 val. Laisvės al. 3 ir Krėvos g. kampe, prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui, dviratininkui Isakui Anolikui. Laikinojoje sostinėje akmenys taip pat bus įdėti dailininkams Černei Percikovičiūtei ir Jakovui Lipšicui, gydytojui ir klinikinės psichologijos pradininkui Lietuvoje dr. Vladimirui Lazersonui, pediatrei Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei.

Rugpjūčio 29 d., 18 val. žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Kaune. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, įėjimas laisvas.

—————————————————————————————————————————————————————-

Šiauliai_Atminimo_akmenys_kvietimas

Šiauliuose – rugpjūčio 29 d., 12 val., Vasario 16-osios g. 62, prie akmens, skirto buvusiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui.  Šiame mieste „Atminimo akmuo“ taip pat įrengiamas ir gydytojui Urijui Rozovskiui. Šiaulių gete, vykdant vaikų akciją, gydytojas į Aušvicą savanoriškai išvyko kartu su savo mažaisiais pacientais.

Tą pačią dieną, 18 val., žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Šiauliuose. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Atlantis“, Tilžės g. 225, įėjimas laisvas.

—————————————————————————————————————————————————————–

Vilnius_Atminimo_akmenys_kvietimas

Vilniuje – rugpjūčio 30 d., 12 val., Rūdninkų g. 8, prie akmens, skirto Vilniaus geto metraštininkui Icchokui Rudaševskiui. Sostinėje „Atminimo akmenys“ taip pat įrengiami gydytojams Samueliui Margoliui ir Jakovui Vygodskiui, vegetariško restorano savininkams Faniai ir Lazar Lewando, Lejbai, Chajai ir Lejai Šemiavičiams.

Tą pačią dieną, 19 val., žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Vilniuje. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Nemokamus bilietus į kino seansą galima atsiimti rugpjūčio 29-30 d. „Pasakos“ kasoje, vietų skaičius ribotas.

—————————————————————————————————————————————————————–

Rugpjūčio 31 d., 18 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su Fanios Lewando sesers anūku prof. Efraim Sicher, Ben Guriono universiteto Negeve dėstytoju, ir Šemiavičių šeimos anūkais Yossi Shem-Avi ir Chaya Mayor bei proanūkiais Ella Shem-Avi ir Yael Maor.

Keturi „Atminimo akmenys“ Holokausto metu nukentėjusiems romams Panevėžyje bus įrengti rudenį.

„Atminimo akmenų“ įrengimą inicijuoja Lietuvos žmogaus teisių centras. Asmenis, kuriems skirtos atminimo plytelės, siūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, romų istorijos tyrinėtoja Vida Beinortienė. Projekto partneriai – Vilniaus senamiesčio bendruomenė, VšĮ „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Romų visuomenės centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus bei Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Projektui finansinę paramą taip pat teikia „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe Institutas Lietuvoje.
Filmas „Iš miško“
Kitaip nei daugelyje dokumentinių filmų apie Holokaustą, kalbančių apie išgyvenusiųjų patirtis, „Iš miško“ dėmesys sutelkiamas į tariamai pasyvius liudininkus ir įvykių poveikį jiems patiems. Šiame filme remiamasi Kazimiero Sakowicziaus 1941–1944 m. rašyto dienoraščio ištraukomis, kurios sugretinamos su lietuvių ir lenkų, gyvenančių Paneriuose, gyvais liudijimais.

Panerių miške buvo nužudyta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis – žydai iš Vilniaus geto. Padedant lietuvių režisieriui Sauliui Beržiniui, filmo kūrėjai apklausė didelę grupę Paneriuose tebegyvenančių žmonių. Kino juostoje atsiskleidžia kaip skirtingai šie tragiški įvykiai prisimenami ir suvokiami jų liudininkų. Nuosaikus, bet atviras filmas „Iš miško“ yra ir istorinis, ir psichologinis dokumentas, kuris, kaip ir Claude Lanzmanno filmai, atsigręžia į žmonių baimę pripažinti ir prisiimti dalį atsakomybės už praeities įvykius.

Plačiau apie filmą:

„Iš miško“ (Me’kivun ha’yaar):
Izraelis, 2003, 94 min.
Režisieriai: Limor Pinhasov Ben Yosef, Yaron Kaftori Ben Yosef
Operatorius: Eithan Haris
Montažas: Limor Pinhasov Ben Yosef
Prodiuseriai: Limor Pinhasov Ben Yosef, Yaron Kaftori Ben Yosef