Pamiršti nacistinės Vokietijos nusikaltimus II-ojo Pasaulinio karo metais neįmanoma. Maža to, būti šališku ir manyti, kad tavęs tai neliečia, – dvigubas nusikaltimas.
2005 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija sausio 27-ąją paskelbti Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.
Tai laikas, skirtas mums visiems prisiminti beprotiško Hitlerio projekto aukas, milijonus nužudytųjų žydų. „Šiandien, labiau nei bet kada, jauni žmonės turi žinoti, suprasti ir atminti: tai yra vienintelis būdas tikėtis, kad tas neišsakomas siaubas nepasikartos, tai yra vienintelis būdas išvaryti mus iš tamsos“, – sako Holokaustą išgyvenusi žydų kilmės rašytoja Elisa Springer. Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas sistemingas, masinis žydų genocidas, dar vadinamas Šoa, Lietuvos istorijoje pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį: Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje išžudyta beveik 96 procentai žydų, tai yra apie 200 tūkstančių žmonių.
Apie žydų tragediją savo kūriniuose pasakojęs rašytojas Grigorijus Kanovičius sako: „Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekada neturi pamiršti“. … Tad šis paminėjimas mums ypač svarbus, pabrėžė Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Pati didžiausia žydų bendruomenė prieš II Pasaulinį karą buvo Lenkijoje, 3 milijonai 474 tūkstančiai žydų. Po karo liko tik 350 tūkstančių žydų. Dabar Lenkijoje gyvena apie 500 žydų.
G. Kofman savo kalboje sakė: „Šiandien visas Pasaulis mini Tarptautinę Holokausto dieną“. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 metais, kuomet dar tebevykstant II-ajam Pasauliniam karui sausio 27 d. buvo išlaisvintos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Ši stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, kurioje nužudyta 1,5 mln. žmonių, iš kurių daugiau negu 1 mln. žydų vyrų, moterų, ir vaikų. Ši tragedija kuri įvyko per II-ąjį Pasaulinį karą buvo suplanuota nacistinių vokiečių vadovybės. Buvo žudomi nekalti civiliai žmonės. Visas pasaulis pripažino, kad Holokaustas neturi būti užmirštas. Jūs šiandieną rankose laikote WE REMEMBER, ką tie reiškia? Mes visi suprantame. Mes neturime užmiršti tų žmonių, kurie buvo žvėriškai nukankinti ir nužudyti. O tiems žmonėms, kurie bando tai ištrinti šiuolaikinio jaunimo atmintyse – gėda! Tylos minute pagerbkime nekaltų aukų atmintį…“
Prie Žydų motinos paminklo vykusiame minėjime dalyvavo ir Panevėžio miesto vadovai.
„Šiandien čia prisimename 6 milijonus gyvybių, paaukotų neapykantai ir žiaurumui. Prisimename, kaip brutaliai buvo laužomas žydų tautos likimas. Pagerbiame tuos, kurių auka atvėrė akis pasauliui, sukrėtė jį ir privertė suprasti – turime padaryti viską, kad tai nepasikartotų. Holokaustas nepasiekė savo tikslo. Žydų tauta nenugrimzdo į užmarštį. Ji atlaikė ir atsitiesė. Brutali jėga pasirodė bejėgė prieš tikėjimą ir drąsą. Šiandien esame čia tam, kad pasakytume – mes atsimename. Ir kol atsimename, tokios tragedijos nebepasikartos“, – minėjime sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Ceremonija tęsėsi prie „Geto Vartai“ paminklo. Per kuriuos per liepos-rugpjūčio mėn. 1941 metais praėjo daugiau negu 10 tūkst. Panevėžio miesto ir jo apylinkių žydų. Iš viso Kurganavos miške, Žaliojoje Girioje ir Staniūnuose sušaudyta daugiau negu 13 tūkst. žydų.
„Mes prisimename šiandien ir tuos, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo neišvengiamos mirties“, tokių išgelbėtojų vaikai Vidmantas ir Janina Markevičiai, Terezė Gedrakakyte šiandien su mumis. Tai Juozo Markevičiaus šeima, pati turėjusi septynerius vaikus, slėpė devynių žmonių žydų šeimą, kuri dabar gyvena Izraelyje.
Mums ir mūsų kartoms svarbu išsaugoti Holokausto atminimą.
