Gegužės viduryje iniciatyvinė Panevėžio žydų bendruomenės grupė CHEVRA TORAH sinagogos patalpose ir jos aplinkoje surengė dar vieną švaros dieną.
Istorija
Abraomo Abelskio pastangomis 1910 m. Valančiaus gatvėje, Zundelio Abelskio sklype, buvo pastatyta jau minėta Chevra Tora mūrinė sinagoga. Ji buvo Penkiaknygės studijų grupės, kurioje dalyvavo tik vyrai, maldos namai, tačiau sinagogoje buvo įrengta ir moterų galerija. Istorizmo stiliaus pastatas buvo netinkuotas, su dekoro elementais fasaduose ir gotikinio tipo langais, apie 100 kv. m dydžio. Sinagoga veikė iki 1940 metų. Išlikusio pastato tūris nepakito, tačiau fasadai smarkiai pakeisti, o interjeras sunaikintas. Šis žydų paveldo paminklas yra viena iš kelių religinių vietų, išlikusių iš kadaise Panevėžyje gyvenusios ir aktyviai veikusios žydų bendruomenės bei jos organizacijų.
Žydų paveldas
Ramygolos gatvėje veikė religinė mergaičių gimnazija, Elektros gatvėje – bendroji gimnazija, kurioje mokyta hebrajų kalba ir kurią baigė nemažai garsių žmonių. Panevėžys, jidiš kalba vadintas Ponevėžu, yra penktas pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs centrinėje šalies šiaurės dalyje. Žydai Panevėžyje, kairiajame Nevėžio krante, pradėjo kurtis XVIII a. pradžioje. Jie plėtojo prekybą, vertėsi kvalifikuotais amatais ir smulkiąja pramone. Panevėžio žydai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje įsitraukusių į bankininkystę. Tuo metu Panevėžys sparčiai vystėsi, o žydų skaičius mieste augo. 1897 m. žydų bendruomenę sudarė 6627 žmonės – apie 51 proc. miesto gyventojų. Vis dėlto beveik pusė jų buvo labai neturtingi. Tuo laikotarpiu nemažai Panevėžio žydų emigravo į Pietų Afriką. Dar vienas žydų gyventojų sumažėjimas įvyko Pirmojo pasaulinio karo metais: žydai buvo ištremti į Rusijos gilumą, o vėliau tik nedaugelis jų grįžo. Po Telšių Panevėžys buvo viena svarbiausių ortodoksinės žydų bendruomenės tvirtovių Lietuvoje. Jo, kaip Toros studijų centro, šlovė pasklido po visą pasaulį. 1897 m. mieste veikė viena pagrindinė sinagoga, 12 maldos namų ir dešimtys kloizų. Rabino Icchako Jaakovo Rabinovičiaus pastangomis 1908 m. buvo įkurta ješiva – viena didžiausių Lietuvoje. Jo įpėdinis rabinas Josifas Šlomo Kahanemanas 1944 m. ją atkūrė Bnei Brake. Šiandien ji laikoma viena pirmaujančių litvakiškų ješivų Izraelyje. „Dalelė Panevėžio Izraelyje“, – rašė „Panevėžio balsas“. Originalus prieškario ješivos pastatas vis dar išlikęs šiuolaikinio Panevėžio centre ir yra pažymėtas atminimo lenta. Iš pradžių žydų vaikai buvo mokomi žydų studijų namuose, tačiau 1863 m. buvo atidaryta žydų pradinė mokykla berniukams ir religinė mokykla mergaitėms, siūliusios alternatyvias studijas.
Žydai Panevėžyje
1918 m., įkūrus Lietuvos valstybę, Panevėžyje veikė trys žydų švietimo sistemos: hebrajų-sionistinė, hebrajų-religinė ir jidišistinė. Kaip ir bet kuriame didesniame mieste, Panevėžio žydų bendruomenėje buvo nedidelė vadinamųjų inteligentų grupė, visiškai asimiliuota į rusų kultūrą. Jie menkai domėjosi socialiniais ar nacionaliniais reikalais, dalis jų simpatizavo Bundui ar sionizmui, ypač jo socialistinėms kryptims. Nacių okupacijos metais Panevėžio žydai buvo priversti gyventi gete, įkurtame miesto pakraštyje. 1941 m. rugpjūčio 24–26 d. vokiečiai ir jų talkininkai lietuviai pradėjo bendruomenės naikinimą. Žydai buvo vežami į Pajuostės mišką ir ten šaudomi duobėse. Po karo, sovietmečiu, ant masinių kapų buvo pastatytas paminklas su Dovydo žvaigžde. Šis simbolis to meto Lietuvos paminkluose buvo naudojamas retai. Panevėžio žydų kapinės buvo atidarytos XVIII amžiuje ir vėliau du kartus išplėstos. Po Antrojo pasaulinio karo žydų laidojimas jose nutrūko, nes mieste buvo likę labai mažai žydų. Kapinės uždarytos 1955 m. 1966 m. miesto valdžia kapines likvidavo, o jų vietoje įrengė miesto parką su fontanu viduryje. Panevėžyje statyboms buvo naudojami antkapiai – dalis jų netgi buvo įkomponuota į dekoratyvinę sieną prie J. Miltinio dramos teatro. 1980 m. bandyta ištaisyti padarytą žalą: fontanas buvo perkeltas prie Senvagės, tačiau kapinių vietoje liko atvira duobė. Naujai atkurta Panevėžio žydų bendruomenė žuvusiųjų atminimą pagerbė 2009 m., kai buvo atidengta skulptūra „Sielvartaujanti žydų motina“. Šiandien ši teritorija įtraukta į Lietuvos kultūros paveldo registrą kaip istorinis paminklas. 2018 m. žydų kapinėse buvo atidengta informacinė lenta.
Kviečiame aukoti
Panevėžio žydų bendruomenė prašo skirti paramą Panevėžio Toros draugijos sinagogos restauracijai ir remontui. Toros draugijos sinagoga buvo ne tik maldos namai, bet ir bendruomenės susibūrimo vieta, liudijanti apie klestėjusią žydų kultūrą, kuri tragiškai nutrūko Holokausto metu. Išsaugodami šią sinagogą, mes išsaugosime ne tik architektūrinį, regioninio reikšmingumo objektą, bet ir puoselėsime Panevėžio žydų bendruomenės istoriją bei atmintį.
Daugiau informacijos: https://gvf.lt/aukokite/
