Vilniaus Didžioji sinagoga: iš praeities į dabartį

Besibaigianti vasara į pabaigą lydi ir dar vieną archeologinių kasinėjimų sezoną Didžiojoje Vilniaus sinagogoje.

Džiaugiamės, kad nuo 2011 m. pradėti, o nuo 2015 m. intensyviai Geros valios fondo finansuojami archeologiniai tyrimai atliekami VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ bei ,,Izraelio senienų tarnyba“ šiais metais ypatingai išsiskyrė savo mastu. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad sinagogos teritorija slepia itin svarbią ir jautrią Lietuvos žydų istoriją.

XVII a. pastatyta mūrinė sinagoga per pora šimtmečių patyrė nemažai rekonstrukcijų, tačiau tai leido šiai vietai įgauti daugiau įvairialypio architektūrinio charakterio. Didžioji sinagoga, kuri neretai buvo vadinama ir Vilniaus žydų katedra, garsėjo ne tik turtinga savo dvasia, bet ir dydžiu. Maldos namai buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus pastatas buvo įleistas į žemę. Toks architektūrinis sprendimas buvo pasirinktas ne tik dėl tuo metu ne katalikų konfesijoms taikytų statybos apribojimų, tačiau ir dėl siekio įtvirtinti didingą sinagogos interjerą. Iš išorės šie maldos namai savo aukščiu neišsiskyrė iš aplinkinių pastatų ir prilygo trijų aukštų pastatui, tačiau nusileidus į sinagogos vidų apimdavo įspūdis lyg patekus į penkiaaukštę erdvę. Tiesa, sinagogos interjeras buvo išskirtinis ne tik savo erdve, bet ir detalėmis. Čia buvo galima išvysti ne tik keturiomis toskaniškojo stiliaus kolonomis apsuptą trijų aukštų bimą, tačiau ir įspūdingą baroko stiliaus Aron ha Kodešą, puoštą įvairiais, augalus, gyvūnus bei tradicinius žydų elementus vaizduojančiais gipso lipdiniais. Teigiama, kad sinagoga talpino keletą tūkstančių tikinčiųjų ir buvo tituluojama viena gražiausių sinagogų visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Taip pat, sinagoga išsiskyrė ir ornamentais puoštu teraco grindiniu, kurį šiandien, kaip ir bimą, galima išvysti Geros valios fondo organizuojamų ekskursijų metu.

Didžioji sinagoga tapo ne tik svarbiu religiniu, bet ir socialiniu Vilniaus žydų centru. Pastačius maldos namus aplink juos netrukus pradėjo kurtis ir daug kitų įvairios paskirties pastatų – nuo košerinių mėsinių, bendruomenės pirčių, iki kloizų. Taip aplink sinagogą susiformavo sinagogos kiemas, vadinamas šulhoifu. XVIII a. čia pastatytas ir Vilniaus Gaono namas. Vilniaus Gaonas, dar žinomas kaip Elijahas ben Saliamonas Zalmanas (g. 1720 m. Sialiecas, dab. Baltarusija) garsėjo išskirtiniais intelektualiniais gabumais. Puikus religinių raštų išmanymas, jų komentavimas bei asketinis gyvenimo būdas Gaoną leido laikyti tikru autoritetu tarp visos Europos žydų. Dar ir šiandien Gaono asmenybę supa daug mitų ir legendų, o viena iš didžiausių paslapčių – jo išvaizda. Nepaisant daugybės Gaoną vaizduojančių portretų, nerasime nei vieno paveikslo iš jo gyvenimo laikotarpio. Visi dailės kūriniai su Gaono atvaizdu yra nutapyti praėjus nemažai laiko po jo mirties. Nepaisant to, jo kultūrinis bei dvasinis palikimas yra ypatingai svarbus tiek Vilniaus miesto, tiek ir visų žydų bendruomenės istorijos dalis.

II – asis pasaulinis karas ir Holokaustas pražudė ne tik didelę dalį Vilniaus žydų bendruomenės, tačiau ir iš miesto žemėlapio ištrynė Didžiąją sinagogą bei Šulhoifą. Sinagogą po karo dar buvo galima atstatyti, tačiau sovietų valdžia nusprendė pastatą nugriauti ir XX a. 7 deš. šioje vietoje buvo įkurdintas vaikų darželio pastatas. Vis dėlto pastaraisiais metais vykdomi tarptautiniai archeologiniai tyrimai po žeme atidengė unikalius sinagogos pamatų, bimos bei ritualinių pirčių (mikvių) fragmentus.

2020 m. Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvės pastatų liekanas perdavus Geros valios fondui ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, prasidėjo naujas bei svarbus šios vietos įprasminimo etapas. Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe 2025 m. buvo nugriautas sovietinis darželio pastatas.

Įvykdžius minėtojo pastato griovimo darbus, šiemet, pirmą kartą po daugiau nei 70 metų dienos šviesą vėl išvydo Vilniaus Didžioji sinagoga. Didžiuojamės, kad Geros valios fondas galėjo tapti šio istorinio įvykio dalimi ne tik finansuodamas archeologinius tyrimus, bet ir užtikrindamas vietos atvėrimą visuomenei. Archeologinių tyrimų metu lankytojai turėjo išskirtinę progą susipažinti su vykdomais kasinėjimais, pastato vieta bei istorija. Geros valios fondo organizuojamos ekskursijos tik patvirtino, kad visuomenei rūpi nelengva šios vietos istorija bei įprasminimas.

Su nekantrumu laukiame Jums pristatyti daugiau iniciatyvų skirtų įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą ir jos atminimą.

Geros valios fonas kviečia į ekskursijas po Vilniaus Didžiosios sinagogos kasinėjimų vietą:

https://gvf.lt/blog/2026/08/24/informacija-del-tolimesniu-ekskursiju-po-vilniaus-didziaja-sinagoga/

Išsamiau apie šių metų archeologinius kasinėjimus kviečiame susipažinti čia: https://gvf.lt/blog/2026/07/28/vel-isnyranti-vilniaus-didzioji-sinagoga/