Į lietuvių ir anglų kalbomis surašytus beveik 500 knygos puslapių sugulė daug svarbių istorinių datų, įdomių faktų, dokumentų bei citatų apie Ukmergėje gyvenusius žydus. Pasak autoriaus, naujoji knyga – tai antras, papildytas, daug solidesnis to paties pavadinimo knygos, pasirodžiusios 2008 metais, leidimas.
„Aš nesu kūrėjas, o tik istorijos faktų rankiotojas – apie 15 metų kruopščiai rinkau ir kaupiau įvairius Ukmergės miesto bei rajono istorijos faktus. Viename iš kompiuterio aplankų sparčiai ėmė daugėti medžiagos apie Ukmergės žydų bendruomenę. Ir tai visiškai dėsninga, kadangi žydai beveik kelis amžius buvo gausiausia tautinė bendrija Ukmergėje, galima teigti – dominuojanti“, – sakė knygos autorius Julius Zareckas.
Ukmergės žydų bendruomenės istorija knygoje pateikiama ir anglų kalba, o gausiose iliustracijose parodoma tikroji Ukmergė, kurią anuomet matė miesto žydų bendruomenė.
Knygą „ Ukmergės žydų bendruomenės istorija“ J. Zareckas parengė per tris mėnesius, pateikdamas joje istorinę medžiagą, surinktą daugiausiai iš įvairiuose archyvuose esančių dokumentų, šiek tiek pasinaudojo ir internete, knygose, spaudoje esančia informacija bei Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studento Arkadijaus Bliumino 2000 metais parengtu kursiniu darbu „Ukmergės žydų bendruomenė tarpukario Lietuvoje ( 1918 – 1940)“. J.Zareckas knygoje chronologine tvarka sudėliojo faktus nuo pirmojo žydo – krautuvininko Samuelio įsikūrimo Ukmergėje 1674 metais iki 1941 – ųjų, kada rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Pivonijos šile buvo sušaudyta beveik 6 tūkstančiai mieste ir rajone gyvenusių žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų.
„Ukmergės žydai buvo labai aktyvūs miesto bendruomenės nariai ir itin pasižymėjo savo apsukrumu pradedant prekyba, amatais ir baigiant įvairiomis vagystėmis, kontrabanda. Teko perskaityti gausybę keistų dokumentų, susijusių su žydų veikla. Pasirodo, jog ukmergiškiai žydai itin mėgo skųstis. Iš archyvuose aptiktų skundų įvairioms valdžios institucijoms apie 70 procentų yra pasirašyti žydų. Įdomu, kad dokumentuose, kai kuriuose – gana gausiai, yra pateikiamos žydų bendruomenės pavardės. Tai, manyčiau, yra susiję su tuo, kad dokumentai pasirašyti to laiko žydų bendruomenės elito – asmenybių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių atstovaujančių bendruomenei, esančių jos lyderiais, tad personalinis jų įvardijimas buvo tiesiog būtinas“, – sakė J.Zareckas.
Keli įdomesni faktai iš knygos „Ukmergės žydų bendruomenės istorija“:
– 1812 metais prancūzams užėmus Ukmergę, buvo atliktas miesto namų ir gyventojų vyrų nuo 18 iki 50 metų surašymas norint teisingai paskirstyti mokesčius. Šio surašymo duomenimis, iš mieste buvusių 239 namų 164 priklausė žydams. Kadangi buvo surašomos ir namų savininkų profesijos, tai tuo metu tarp Ukmergės žydų daugiausiai buvo prekybininkų – 24, 10 siuvėjų, po 5 batsiuvius ir vežėjus.
– 1842 metais Ukmergėje buvo surašyta 5096 gyventojai, iš jų – 3495 žydai. Mieste gyveno 507 prekybininkai (490 iš jų žydai), 145 valstiečiai, 21 dvasininkas, 135 bajorai.
– Didžiausias Ukmergėje gyvenusių žydų skaičius užfiksuotas 1891 metais. Iš daugiau nei 16 tūkstančių miesto gyventojų beveik 11 tūkstančių sudarė žydai.
– 1935 metais žydai Ukmergėje valdė 6 kailių–odos raugyklas, 3 lentpjūves, po 2 malūnus, plytines, vinių, lovų audinių bei namų apyvokos daiktų fabrikus, po vieną – odos, porceliano, krosnių panelių, kartoninių dėžių, gėrimų fabriką. – 1940–1941 metais Ukmergėje buvo nacionalizuoti 193 įvairūs objektai, apie 95 iš jų priklausė žydams.
Kaina 9.00 Eur