Šiaulių pramonininkų asociacijos 25-mečio renginių ciklą vainikavo paminklo žymiam pramonininkui, filantropui ir mecenatui Chaimui Frenkeliui atidengimas. Šis įvykis sukvietė į Šiaulius po visą pasaulį išsibarsčiusius Ch. Frenkelio palikuonis, sulaukė šalies Ministro pirmininko A.Butkevičiaus, JAV ir Izraelio ambasadorių, kitų aukštų svečių dėmesio. Paminklo Chaimui Frenkeliui sukūrimas iš dalies finansuotas Geros valios fondo lėšomis. |
Paminklas pramonininkui
Paminklo atidengimo ceremoniją pradėjęs Šiaulių pramonininkų asociacijos (ŠPA), inicijavusios šį projektą, prezidentas Alvydas Stulpinas teigė, kad asociacija, minėdama savo jubiliejų , prisimindama savo ištakas ir norėdama pagerbti nusipelniusias asmenybes, šiaurės Lietuvoje geresnio visų laikų pramonininko, kaip Chaimas Frenkelis, nerado. „Šis paminklas – tai atlygis nusipelniusiam kraštiečiui, ne tik pramonininkui, pakylėjusiam Šiaulius iki didmiesčio ir pasaulinės odų sostinės statuso, bet ir mecenatui, stačiusiam Talmud Toros mokyklą, ligoninę, senelių namus, vaikų poilsio stovyklą, palaikiusiam kitas iniciatyvas. Tai paminklas iniciatyviam ir kūrybingam žmogui, sugebėjusiam mąstyti globaliai, savo srityje pasiekusiam profesinių aukštumų ir gaminusiam geriausius „raudonuosius“ puspadžius to meto pasaulyje. Šia iniciatyva norime parodyti, kad žmonėms, kuriantiems verslą ir darbo vietas, už jų pasišventimą šiai gyvenimo sričiai gali būti statomi paminklai. Tai kartu ir paminklas visų laikų pramonininkams, kurie dirbo, dirba ir dirbs krašto labui“, – sakė A.Stulpinas. Paminklą atidengti ŠPA prezidentas pakvietė Šiaulių merą Justiną Sartauską ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovę Mašą Grodnikienę. Šiaulių pramonininkų vardu ŠPA prezidentas dėkojo visiems, kurie per rekordiškai trumpą laiką – mažiau nei pusmetį nuo pirmosios minties užgimimo iki jos realizavimo – prisidėjo prie Šiaulių kraštui, žydų bendruomenei ir pramonininkams svarbios asmenybės Chaimo Frenkelio atminimo įamžinimo. Pagerbė Prezidentė ir Premjeras Prie paminklo buvo perskaitytas Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės laiškas: Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Šiaulių pramonininkų asociacijos įkūrimo dvidešimt penkmečio ir paminklo Chaimui Frenkeliui atidengimo proga 2014-09-18, Šiauliai Gerbiamieji Šiaulių pramonininkai, mieli Šiaulių gyventojai ir Lietuvos žydų bendruomenės nariai, sveikinu Šiaulių pramonininkų asociaciją, švenčiančią garbingą įkūrimo jubiliejų. Jūsų atsakingas požiūris į verslą, sukurtos ir išlaikomos darbo vietos, sąžiningai mokami mokesčiai ir socialinės iniciatyvos turtina ir puošia Šiaulius bei išlaiko juos tarp didžiausių Lietuvos verslo centrų. Šiandien esame itin prasmingos Šiaulių pramonininkų visuomeninės iniciatyvos liudininkai. Atidengiamas paminklas iškiliam Saulės miesto ir visos Lietuvos verslininkui ir garbingam žydų bendruomenės sūnui Chaimui Frenkeliui. Šio didžio žmogaus atminimo įamžinimas sujungia devynioliktojo ir dvidešimt pirmojo amžiaus verslo kultūrą, ženklina gražų ir svarbų žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos raidą. Tegul Chaimo Frenkelio atminimas dabartiniams ir būsimiems Šiaulių pramonininkams padeda ugdyti išmintingo, atkaklaus ir novatoriško verslo kultūrą, skleisti garsiojo Jūsų miesto piliečio uoliai puoselėtas mecenavimo dorybes. Tegul įkvepia dideliems planams ir ambicingiems projektams. Šiandien atidengiamas paminklas primena ilgą, turtingą ir vertingą žydų istoriją Lietuvoje. Tikiu, kad žydų bendruomenės atstovui skirtame paminkle yra iškalta ir visų kartų šiauliečių pagarba kitataučiams, mylintiems, puoselėjantiems ir puošiantiems Lietuvą. Linkiu ilgiausių metų Šiaulių pramonei ir verslui! Stiprinkite, gražinkite ir puoselėkite savo miestą, kurkite dešimtmečius ar netgi šimtmečius trunkančias sėkmės istorijas!
Šiaulių pramonininkams, minintiems 25-erių metų sukaktį sveikinamąjį žodį tarė Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Manau, šis paminklas skiriamas ne ne tik Chaimui Frenkeliui verslininkui, bet ir didžiam humanistui, mecenatui, žmogui, kuris rūpinosi savo darbininkais, jų sveikata ir darbo sąlygomis, nemokamai gydė jų šeimas, dosniai šelpė žydų bendruomenę, rūpinosi jos švietimo, globos ir dvasinio gyvenimo reikalais, – kalbėjo A.Butkevičius. Premjeras paminėjo, kad tarpukariu jo sūnus Jokūbas neapleido labdaros tradicijų, aktyviai įsitraukė į labdarinę veiklą, neišskirdamas nieko pagal tautybę ir tikėjimą. „Mes dėkingi už jų patriotizmą ir meilę Lietuvai, o prisiminimai apie jų nuveiktus darbus tegul bus paskata toliau saugoti, statyti ir stiprinti mūsų valstybę“, – sakė A. Butkevičius. Sveikinimo žodžius tarė Šiaulių meras Justinas Sartauskas Izraelio valstybės nepaprastoji įgaliotoji ambasadorė Lietuvai Hagit ben – Yaakov, Lietuvos žydų bendruomenės vicepirmininkė Maša Grodnikienė. Proanūkiai sujaudinti Chaimo Frenkelio palikuonių vardu kalbėjęs proanūkis Robert Woog pirmiausia padėkojo Šiaulių pramonininkų asociacijai už renginių organizavimą ir paminklo jų proseneliui pastatymą. „Chaimas Frenkelis pasirinko Šiaulius, mažą tuo metu miestelį, statyti savo fabrikui pirmiausia dėl infrastruktūros – kelių, geležinkelio ir vandens transporto. O tada kartu su kitais šeimos nariais, ypač žmona Dora ir ištikimais darbuotojais, statė savo odų ir batų fabrikus, kurie tapo didžiausiu pramoniniu kompleksu regione ir visoje Rusijos imperijoje“, – kalbėjo Robertas Woogas. Sakydamas, kad už kiekvieno didžio vyro stovi didi moteris, R. Woogas teigė, kad tai labai tiko ir Chaimui bei Dorai, kuri ne tik augino tris vaikus, bet ir buvo didžiulės Chaimo organizacijos vadybininkė, finansininkė, įtraukta į visas savo vyro verslo operacijas. „Todėl mes norėtume tikėti, kad šis paminklas yra paminklas jiems abiems“, – sakė R. Woogas. Svečias pabrėžė, kad Chaimas ir vėliau jo sūnus Jokūbas buvo nepriklausomos demokratinės Lietuvos patriotai, ir kad dabar tikrai didžiuotųsi nepriklausomybę atgavusia Lietuva, galinčia kurti savo likimą, o savo verslus gebančią integruoti į globalią pasaulio rinką. Ch. Frenkelis verslą pradėjo įsigijęs odų rauginimo dirbtuves Šiaulių pakraštyje. Didėjant paklausai, Ch. Frenkelis sumaniai plėtojo įmonės veiklą. Pamažu dirbtuvėlės teritorija plėtėsi, medinius pastatus keitė mūriniai, rankų darbą – modernūs įrenginiai. Ch. Frenkelis domėjosi įvairiais naujais Europos laboratorijose atrandamais odų rauginimo, išdirbimo būdais ir siekė juos pritaikyti savo fabrike. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ch. Frenkelio fabrikas buvo pasiekęs klestėjimo apogėjų. Fabriko apyvarta 1914 m. siekė 15 mln. rublių. Didžiausią produkcijos dalį (apie 80 procentų) sudarė įvairių rūšių padams skirta oda. Fabrike dirbo apie tūkstantis darbuotojų. Ch. Frenkelio veikla turėjo įtakos ekonominiam Šiaulių stiprėjimui ir augimui. Sekdami sėkmingu pavyzdžiu, Šiauliuose įsisteigė ir kiti odų perdirbimo fabrikai (Nurokų, Choronžickių, Rogalinų). Šiauliai tapo pramonės centru. (Šiaulių „Aušros“ muziejus informacija) Apie skulptorių Romualdą Kvintą 1981 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1982–1990 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas. Nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1990 m. laisvas menininkas. Nuo 2001 m. Niujorko skulptorių Gildijos narys. Skulptūras kuria daugiausia iš bronzos ir medžio, dažnai naudoja polichromiją, kartais derina skirtingas medžiagas. Kuria portretus (Džavaharlalas Neru, 1981 m., Borisas Dauguvietis, 2005 m.), memorialines lentas (Hermanas Perelšteinas, 1998 m., Ferdinandas Ruščicas, 1999 m., Kazimieras Antanavičius, 2003 m.), mažųjų formų („Uodas“ 1979 m., „Langas“ 1983 m.) ir dekoratyvinę („Inkliuzas“ Fanano, Italija, 1989 m., „Chlojė“ Lietuvos bankas, Vilnius, 1997 m.) skulptūrą. Skulptūrose vyrauja žmogaus figūra („Laukimas“ 1988 m., „Apaštalas Jonas“ 2002 m., Romain Gary 2005 m., Daktaras Cemachas Šabadas, Danielius Dolskis, abi 2006 m., Vytautas Kernagis 2009m.), dažni raitelio ar kentauro, augaliniai motyvai (Gyvybės medis 1986 m.), kai kurios kompozicijos abstrakčios. Portretai realistiniai, figūrinės kompozicijos stilizuotos, aptakių formų. Nuo 1979 m. dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Olandija, JAV, Slovakija, Vokietija, Prancūzija ir kitur). Individualios parodos: Vilnius – 1994 m., 1997 m., 2002–2003 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, A. Tretjakovo galerija Maskvoje, Klaipėdos dailės muziejus, Kauno dailės muziejus.
Daugiau nuotraukų: |