Atminimo akmenys jau Lietuvoje

Atminimo akmenys jau Lietuvoje

posted in: Naujienos, Projektai | 0

 

Sekmadienį Kaune „pasodintos“ penkios plytelės – „Atminimo akmenys“, Kaune gyvenusiems ir Holokausto metu nužudytiems žydams.

Video įrašas: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/103079#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=1131000

Tai mažytė, 10×10 cm pločio aukso spalvos plytėlė su įrašytu tekstu. Tekstas lakoniškas. Išgraviruotas tik žmogaus vardas, kuriam plytelė skirta, jo pavardė, gimimo ir nužudymo metai, taip pat nurodyta, ką žmogus čia veikė – dirbo, mokėsi ar gyveno.

Europoje tokių plytelių virš 50 000. Šios idėjos autorius – vokietis menininkas Gunteris Demnigas. Į Kauną jis atvyko specialiai jų įmontuoti.

„Pradėjau jas gaminti 1992 metais Berlyne. Valdžia nenorėjo man leisti jų dėti ir nieko nesiklausė. Proga buvo vieno meno projekto metu, kai visame kvartale laikinai galėjome daryti instaliacijas. Kai jas pamatė realiai, tai leido jas palikti, bet ir tai – liepė jas perdėti pusmetriu į tą ar kitą šoną, neva ten jos kelia pavojų ar nesaugu“, – pasakojo menininkas.

Europoje plytelės dedamos ne vien nužudytiems žydams, bet ir kitoms nacizmo aukoms – romams, homoseksualams, komunistams, Jehovos liudytojams, disidentams, psichiškai nesveikiems žmonėms, kuriems buvo daromos eutanazijos.

Visgi, tiek Kaune, tiek kitur Lietuvoje pirmiausia bus pažymimos žydų aukos. Per karą mūsų šalyje nužudyta per ketvirtį milijono žydų.

„Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai buvo laikomas tik žydų tragedija, tačiau šie akmenys simbolizuoja suvokimą, kad tai buvo mūsų visų netektis, kad žmonės buvo mūsų valstybės piliečiai“, – per atidarymo ceremoniją kalbėjo projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė.

Kaune „Atminimo akmenys“ įmontuoti penkiems čia gyvenusiems ir kūrusiems žydams.

Pirmasis jų – Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankirtoje skirtas vienam pirmųjų Lietuvos olimpiečių – Isakui Anolikui. Dviratininkas atstovavo Lietuvai 1924 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šioje vietoje stovėjo medinis dviračių trekas, kuriame sportininkas treniravosi. 1943 metais jis nužudytas IX forte.

Miško gatvėje, šalia pirmuoju numeriu pažymėto namo, plytelė skirta Černei Percikovičiūtei, kur ji lankė dailininkų kursus Justino Vienožinskio studijoje. Perspektyvi dailininkė nužudyta Kaune gete 1941 arba 1942 metais.

Po plytelę skirta gydytojams Vladimirui Lazersonui ir jo žmonai Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei prie jų buvusių namų Žaliakalnyje – Vydūno alėjoje 67. Buvo nužudyti atskirai – R. Lazersonienė-Safočinskaitė 1944 metais Štuhofe, V. Lazersonas 1945 Dachau.

Žaliakalnyje įmontuotas dar vienas akmuo kitam žydų dailininkui. Darbininkų gatvėje, ties numeriu 15, akmuo skirtas Jakovui Lipšicui. Dailininkas nužudytas Kauferingo priverstinių darbų stovykloje.

Šaltinis „Kauno diena“: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaune-pradedami-montuoti-atminimo-akmenys-767651

Renginio nuotraukų galerija, autorius Elijus Kniežauskas.