Geros valios fondas kviečia Jus susipažinti su video pasakojimų ciklu apie Molėtų, Šeduvos ir Kėdainių žydų gyvenimą

posted in: Naujienos | 0

TURTINGA, BET TRAGIŠKA MOLĖTŲ ŽYDŲ ISTORIJA

Autoriai: Donatas Puslys, Kostas Kajėnas

Apie tai, kodėl Molėtai ir šio miesto apylinkės buvo laikomos tremtinių ir keistuolių kraštu. Apie turtingą Molėtų žydų istoriją. Apie Holokausto tragediją – aukas, nusikaltėlius, gelbėtojus ir stebėtojus. Apie visa tai Alantoje kalbėjomės su knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“ autoriumi Vaidotu Žuku.


ŠEDUVOS ŽYDAI TARPUKARIU: HOLIVUDO FILMAI, ŠOKIAI IR SPALVINGA KASDIENYBĖ

Autoriai: Donata Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą.

Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.


ICH BIN KEIDANER

Donatas Puslys, Kostas Kajėnas

„Ich bin Keidaner“, – taip save pristatydavo Kėdainių žydai. Kaip savo knygoje „Senieji Kėdainiai: istorija ir įdomybės“ pasakoja Algirdas Juknevičius, jie taip pabrėždavo savo išskirtinumą, kuriuo didžiuodavosi: buvo globojami miesto savininkų, priklausė dvaro, o ne miesto jurisdikcijai, gyveno pasiturimai. Ir jų bendruomenė, kahalas, anot autoriaus, buvusi viena didžiausių ir įtakingiausių Žemaitijoje. Bendruomenė garsėjusi Talmudo studijomis.

Manoma, kad pirmieji žydai Kėdainiuose apsigyveno dar 1388 metais kunigaikščiui Vytautui suteikus privilegiją. Tačiau istoriniuose šaltiniuose apie juos pradedama kalbėti XVII amžiuje, kai kunigaikštis Kristupas II Radvila pasirašo sutartį su dviem Vilniaus žydais dėl muitinės nuomos ir mokesčių surinkimo.

1923 metais, kaip rašoma A. Juknevičiaus knygoje, Kėdainiuose iš 7 342 gyventojų net 2 499 buvo žydai, tačiau jau 1941 metais naciai ir jų lietuviai kolaborantai nužudė 2 076 žydus taip iš esmės sunaikindami žydų bendruomenę Kėdainiuose.

Apie Kėdainių žydų istoriją vaizdo pasakojime kalba Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimanas Žirgulis.

Projektas dalinai finansuojamas Geros valios fondo įgyvendinant VšĮ “Bernardinai.lt” projektą Nr. PR/GVF-207/2017.