Šilutės Hugo Šojaus muziejus išleido naują knygą, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Knygoje „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ chronologiškai aptariami Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo etapai iki Antrojo pasaulinio karo ir visuomenę ištikusi katastrofa karo metais.
Pirmojoje knygos dalyje aptariama Švėkšnos miestelio raida, žydų bendruomenės kūrimasis, emigracijos procesas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Emigracijos tema – labai plati, todėl susikoncentruota į kelias pagrindines istorijas, kurios atskleidžia, kaip vyko emigracijos procesas. Šis skyrius jokiu būdu neatskleidžia Švėkšnos žydų bendruomenės emigracijos masto.
XX a. periodas padalytas į keturias dalis: iki Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario laikotarpis, Antrojo pasaulinio karo metai ir pokaris. Švėkšnos įvykiai siejami su Lietuvos ir pasaulio įvykiais, neišskiriant miestelio iš bendro istorinio konteksto. Taip siekta parodyti, kad Švėkšnoje vykę procesai nebuvo išskirtinai lokalūs, – daug ką lėmė tuometinė santvarka ir režimas. Suvokdami
įvairius istorinius įvykius, negalime prisiimti teisėjo vaidmens – į procesus privalome žvelgti iš įvairių perspektyvų.
Pasak autorės, knyga nepretenduoja tapti istoriniu veikalu, tai daugiau kraštotyrinė medžiaga, kuri gali būti naudinga ateities rašto darbams ir nuodugnesniems tyrimams. Tekste panaudota medžiaga buvo renkama archyvuose, remtasi jau anksčiau parašytais ir publikuotais leidiniais, rašto darbais, periodika. Daug naudingos informacijos pavyko rasti Jad Vašemo, JAV Holokausto memorialinio muziejaus duomenų bazėse, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Kai kuri informacija – liudijimai, atsiminimai, laiškai, versti iš jidiš, hebrajų, vokiečių ir anglų kalbų, – lietuvių kalba publikuojami pirmą kartą.
Siekiant patikrinti informaciją ar sužinoti naujų faktų, bendrauta su iš Švėkšnos emigravusių žydų šeimos nariais: prof. Wilfred Stein, Jerry Shapiro, David Newman, Eric Goldsmith, Howard Kramer, Esther Rechtshafner; Holokaustą išgyvenusių asmenų šeimos nariais: Shirley Press, Melanie Segal, Shulamit Shpungin. Pažintis su išgyvenusiu švėkšniškiu Naftaliu Zivu ir jo žmona
Hana knygos autorei buvo viena didžiausių paskatų išleisti knygą.
Knygoje pateikiama 80 iliustracijų, kurios panaudotos iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus (ŠM), Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM), Šiaulių „Aušros“ muziejaus (ŠAM) fondų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro archyvo, Jad Vašemo, JAV Holokausto memorialinio muziejaus fondų, Ilinojaus universiteto bibliotekos fondo, privačių asmenų archyvų.
Knygos leidybą finansavo: VšĮ „Geros valios fondas“, Kultūros paveldo departamentas, Šilutės rajono savivaldybė. Projektą įgyvendino: Šilutės Hugo Šojaus muziejus.
