Kovo 15 d. Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungoje įvyko susitikimas su Panevėžio mokytojais, edukatoriais ir darbuotojais patyrimo kelionėje su Lietuvos romų ir žydų bendruomenėmis, užsiėmimai skirti pažinti šalia gyvenančių bendruomenių tradicijas, papročius, paneigti daugelį stereotipų, duoti atkirtį antisemitizmo, romofobijos apraiškoms ne tik aplink mus, bet ir globalaus pasaulio bei įvykių kontekste.
Susirinkusieji šiltai priėmė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Gennady Kofman, kuris papasakojo apie žydų bendruomenės veiklą, tradicijas, tragišką Holokausto istoriją Panevėžio mieste ir rajone, su dideliu dėmesiu išklausė pranešimą, uždavė daug klausimų apie žydų istoriją ir Holokaustą.
PŽB pirmininkas pabrėžė, kad šiandien, kovo 15 d. pirmą kartą paskelbta kaip Lietuvos žydų gelbėjimo diena, skirta žmonėms, kurie mirties akivaizdoje neprarado drąsos ir gelbėjo žydus nuo vienos baisiausių XX a. tragedijų – Holokausto.
Gennady Kofman pakvietė dalyvius prisijungti prie šio minėjimo ir atvykti prie stelos Tilvyčio gatvėje, kuri skirta buvusios seserų kongregacijos įkūrėjai Marijai Rusteikaitei atminti.
II Pasaulinio karo metu Marija Rusteikaitė drąsiai priglausdavo žydų vaikus ir suaugusius, kad tik išgelbėtų juos iš geto. Išgelbėtos iš geto žydaitės vyras pasakojo, jog motinėlė Marija nešdavosi dešrų ir visokių kitokių maisto gėrybių, jas paduodavo geto prižiūrėtojui, kad šis jai duotų darbininkų. Buvo atvejų, kai žydus slėpė gyvenamojo namo palėpėje, pamiškėje, įdarbindavo savo darbovietėje.
Šiandien Lietuvoje gyvena Holokaustą išgyvenusi liudininkė Sulamita Lev, kurią išgelbėjo sesuo Marija Rusteikaitė. Sulamita dažnai aplanko Panevėžį ir susitinka su Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolėmis. Ji iki šiol dėkinga Marijai Rusteikaitei ir vadina ją Motinėle. Marija Rusteikaitė išgelbėjo daugybę žydų gyvybių, keletą pasiuntė pas kitus žmones, nes buvo labai rizikinga, galėjo bet kada ją sušaudyti, išsiaiškinus, kad ji slepia žydų vaikus. Už jos didvyriškumą Izraelio valstybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu, o Lietuvos valstybė – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir padėkos raštu.
