1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis.
Lietuvos žydai, kaip darbo jėga, pateko į miestuose įsteigtus getus. Dauguma getų buvo likviduoti nacių po kelių mėnesių, o likę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – veikė 2-3 metus. Panevėžyje getas buvo įkurtas1941 m. liepos 10-11 d.d. ir rugpjūčio m. sunaikintas. Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio žydams buvo įsakyta iki liepos 11 dienos vakaro, persikraustyti į jiems skirtą kvartalą, kurį ribojo Klaipėdos, Krekenavos, J.Tilvyčio, Skerdyklos gatvės.
Šis rajonas hitlerininkų pasirinktas neatsitiktinai. 1914 m. Anglijos, Prancūzijos ir JAV pasiturinčių žydų įkurtas labdaros fondas Joint per žydų liaudies banką skyrė paramą savo tautiečių būstams statyti. Dauguma fondo lėšomis pastatytų žydų namų tarpukario Panevėžyje buvo būtent geto teritorijoje, dabartinėje J. Zikaro gatvėje, kuri 1923 m. iki 1953 m. buvo vadinama Džointo vardu.
Liepos 28 d. toks sąrašas buvo sudarytas: gete gyveno 4423 žydai. Atskirai pažymima, kad vaikų iki 2 metų buvo 159, nuo 2 metų iki 4 metų 119, nuo 4 iki 6 metų 139.
Toliau rašoma, kad 3207 žydai turi pastogę, o 1216-jos neturi ir glaudžiasi kiemuose. Rugpjūčio pradžioje naciai pranešė geto kaliniams, kad darbingus vyrus veš į Pajuostės oro uostą darbams ir ten apgyvendins barakuose. Tai buvo melagingas pranešimas. Iš tiesų keli tūkstančiai žydų vyrų buvo nugabenti į Žaliąją girią ir sušaudyti.
„Šiandien minimas 80 metų Vilniaus geto likvidavimas. Didžioji geto gyventojų dalis buvo nužudyta”, – minėjimo atidaryme sakė PŽB pirmininkas Gennady Kofman.
Panevėžio žydų bendruomenė minėjimą pradėjo Atminties skvere, prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, prie kurio buvo degamos žvakutės ir padėti vainikai.
Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Panevėžio mero pavaduotoja Loreta Masiliūnienė, Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, gimnazijos moksleiviai, mokyklos TUC mokiniai. Vėliau visi minėjimo dalyviai vyko aplankyti masines žydų naikinimo vietas Kurganavos miške ir Žaliojoje girioje esančią holokausto atminties vietą.
Jose irgi buvo uždegtos žvakelės ir padėti vainikai atminti dienai, kuomet visi prisimename Lietuvoje gyvenusią didelę žydų bendruomenę.
