2021 m. pagal projektą „Knygų vaikams iš jidiš kalbos vertimas ir leidyba“ leidykla „Slinktys“ drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene išleido 5 knygeles vaikams.

Pirmieji knygų leidimai jidiš kalba pasirodė maždaug prieš 100 metų. Originalai archyvuojami YIVO instituto el. bibliotekoje, o pats institutas yra šio projekto partneris. Knygelėse publikuojamos originalios iliustracijos.

Kaina 18 eur.
Rinkinį sudaro:
Mani Leib. “Liežuviukas Šaunuoliukas” (lietuvių k.)

Ar gali būti kas blogiau už žiemą be snaigių ir speigų? Kaip tik tokia nyki žiema ištinka pasaulį. Žmonės skęsta purve, tamsoje, žemė pažliugusi, vietoj sniego – tik pilkas lietus. Kodėl taip nutiko ir ką daryti? Ar yra žmogus, kuris visus išgelbėtų? Yra! Tai – berniukas Liežuviukas, Liežuviukas Šaunuoliukas, tikras drąsuolis. Ši eiliuota pasaka – apie berniuką, kuris, įveikęs išbandymus, nepabūgęs išsitepti purve, gauna stebuklingą dovaną. Kai žemėje snigs, žinokite, jog tai Liežuviukas, skriedamas dangumi, barsto snaiges.
Perec Markiš. “Gaidys raudonskiauterys” (lietuvių k.)

Kartą gyveno išdidi bei pasipūtusi povelė ir ne mažiau išdidus gaidys raudonskiauterys. Povelė puošėsi karoliais ir svajojo ištekėti už karaliaus, o gaidys kedeno savo dailią skiauterę ir troško vesti povelę bei karaliauti pasaulyje. Bet pasaka nebūtų tokia įdomi, jei visi veikėjų norai išsyk išsipildytų. Nebūtų ji tokia įdomi ir tada, jei svajonių nesujauktų ragana – vienaakė senė raupsuotu veidu.
Leib Kvitko. “Katytė” (lietuvių k.)

Namuose gyvena išdykėlė katytė. Švelni, juoda it smala, ji murkia, laksto po namus ir krečia eibes. Net mama, pykstanti, kad katytė draugauja su pelytėmis, negali atsispirti murklės žavesiui. Bet geriausias juodakailės draugas – ne pelytė, o berniukas. Dėl jo katytė padarytų viską. Jei tik pameta iš akių, vikruolė savo draugo ieško krosny, puode, ąsotėly, o kai randa, linksmybės tęsiasi. Kai katytė vieną dieną prapuola, namus užklumpa liūdesys: berniukas nenurims, kol nears savo mieliausios draugės.
Leib Kvitko. “Miške” (lietuvių k.)

Kartais sapnuojame, kad sėdim ant mėnulio krašto ir valgome ledus – ak kaip tada nesinori nubusti… O kartais užklumpa tokie kraupūs sapnai, jog ir kam nors papasakoti baisu. Taip nutiko mažam mielam kačiukui: sapne jis regėjo girią, klastūnę lapę, blizgančias iltis šiepiantį tigrą, gauruotąjį galiūną liūtą, smailiadantį vilką ir daug kitų plėšrūnų. O blogiausia, kad toje girioje tarp plėšrūnų paklydo Ikas Picherikas. Kuo toliau, tuo tamsesnė giria, tuo baisesnis kačiuko sapnas ir… tuo smalsiau versti kitą puslapį.
Bentsiyen Raskin. “Višta, kuri norėjo šukų” (lietuvių k.)

Pasaką apie gaidelį ir vištytę žino daugelis. Bet ar kam nors teko girdėti pasaką apie gaidelį ir vištytę, kuri įsigeidė šukų? Jeigu reikia šukų, vadinasi, teks važiuoti į mugę. Jeigu važiuosi į mugę, pakeliui tikriausiai ką nors sutiksi. Jei ką nors sutiksi, kaipgi nepakviesi jų sėstis į vežimaitį? O kas gali nutikti vežimaičiui, kuriame sėdi gaidelis, vištytė, liūtas, tigras ir dramblys?