2019 m. gruodį, minint Terezino deklaracijos dešimtmetį, Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB) surengta konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams spręsti. Joje apžvelgta įvairių Europos šalių patirtis, grąžinant Holokausto metu nusavintą žydų turtą. Renginio dalyviai turėjo progos pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, išklausyti jų pranešimus, susipažinti su ilgamečių tyrimų rezultatais. Pranešėjai iš Lietuvos turėjo galimybę pristatyti Lietuvos padėtį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.

Konferencijoje dalyvavę Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos žydų bendruomenių vadovai pasakojo apie turto grąžinimo problemas ir neįvykdytus vyriausybių pažadus, bylų vilkinimą jų šalyse bei perspektyvą kurti naujus įstatymus dėl turto grąžinimo procedūrų.

Terezino deklaraciją dėl Europos žydų prarasto turto grąžinimo principų 2009 metais Prahoje pasirašė 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva.

2021 m. gruodį pasirodė e-leidinys, skirtas šiai konferencijai įamžinti.

E-leidinio įžanginėje sveikinimo kalboje LŽB pirmininkė Faina Kukliansky teigia: „Restitucijos klausimas pirmiausia yra ne teisinis, o politinis, humanistinis klausimas. Lietuvos valstybė privalo pripažinti savo, kaip valstybės, atsakomybę. Tiek daug kalbame apie pilietybės tęstinumą ir ryšį su valstybe, diskutuojame apie pilietybės atkūrimą, tačiau iš karto viską užmirštame, kai reikia pasirūpinti nacių aukomis ir grąžinti tai, kas kadaise buvo pagrobta.“ Tikimės, kad leidinio pasirodymas paskatins spręsti Holokausto laikotarpio turto restitucijos problemą Lietuvoje.

E-leidinyje sudėti visi konferencijos dalyvių pranešimai. Kviečiame susipažinti ir skaityti e-leidinį:

Fotografijos iš 2019 m. gruodį vykusios konferencijos. ©Geros valios fondas

Praėjo jau dešimt metų nuo Terezino deklaracijos, kai dėl Holokausto laikotarpio turto klausimų ir susijusių dalykų ji buvo patvirtinta 47 šalių. Buvo paskelbta veiklų programa nukreipta į pagalbos užtikrinimą, žalos atlyginimą ir nacių persekiojimo aukų atminimą. Svarbu paminėti, kad dalyvavusios šalys pabrėžė bendruomeninio ir individualaus nekilnojamojo turto restitucijos užtikrinimo svarbą:

„Pažymint bendruomeninės ir individualios nuosavybės, kuri priklausė Holokausto (Šoa) ir kitoms nacių persekiojimo aukoms, grąžinimo svarbą, dalyvaujančios šalys ragina, kad visos pastangos būtų dedamos ištaisyti neteisėto turto užgrobimo pasekmes, tokias kaip konfiskacijos, priverstinis pardavimas, kas buvo dalis tų nekaltų pavienių žmonių ir grupių persekiojimo, kurių dauguma mirė be palikuonių“.

Šių pastangų progresas yra reikšmingas, bet daugiausiai – dalinis. Šie jubiliejiniai metai suteikia galimybę pažymėti sėkmes ir identifikuoti gerąsias praktikas, taip pat atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos reikia spręsti.

Geros valios fondas Lietuvoje, įkurtas administruoti žydų bendruomeninės restitucijos lėšas, siūlo surengti vienos dienos konsultaciją, skirtą paminėti Terezino deklaracijos 10-ies metų jubiliejų. Konsultacija sukvies žydų bendruomenių lyderius, tarptautinių žydų organizacijų atstovus, aukščiausių Lietuvos ir kitų suinteresuotų šalių valstybinių valdžios institucijų atstovus. Mes nekantraujame pasidalinti mūsų sukaupta patirtimi ir sumanytomis strategijomis kaip siekti mūsų bendrų tikslų.

Siūlomas renginio turinys:

  • Oficialus atidarymas;
  • Diskusija apie privačios nekilnojamos nuosavybės restituciją;
  • Diskusija apie žydų bendruomeninės ir religinės paskirties nekilnojamą nuosavybę;
  • Atvira diskusija susijusiais klausimais.

Siūlomas kviečiamųjų sąrašas:

  • Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (WJRO) ir kitų tarptautinių žydų organizacijų atstovai;
  • Ambasadoriai ir specialūs pasiuntiniai Holokausto klausimams iš suinteresuotų šalių;
  • Izraelio ir kitų šalių litvakų atstovai;
  • Žydų bendruomenių lyderiai ir/arba restitucijos fondų direktoriai iš Europos ir buvusios Sovietų sąjungos šalių;
  • Lietuvos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijų atstovai.