Šimtai Lietuvos žydų ir jų įpėdinių dalijasi 7,5 milijono eurų vienkartinėmis kompensacinėmis išmokomis

(Niujorkas, 2025 m. liepos 14 d.): Geros valios fondas (GVF) baigė skirstyti simbolines vienkartines kompensacines išmokas Lietuvoje Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų paveldėtojams už privačią nuosavybę, neteisėtai nusavintą Holokausto metu ir po jo. Pasaulio žydų restitucijos organizacija (WJRO), padėjusi derėtis dėl pirminio susitarimo ir skleisti informaciją apie paraiškų teikimo procesą, palankiai vertina šį prasmingą žingsnį teisingumo link.

Iš viso šimtams reikalavimus atitikusių Lietuvoje Holokaustą išgyvenusių asmenų ir jų paveldėtojų buvo išmokėta 7,5 milijono eurų, o kiekvienas patvirtintas pareiškėjas gavo simbolinę maždaug 20 000 eurų išmoką[1]  už pateiktoje paraiškoje nurodytą turtą. Šie mokėjimai buvo patvirtinti 2022 m. gruodį priėmus naujus teisės aktus, po ilgus metus trukusio raginimo atnaujinti restitucijos procesą tiems, kurie anksčiau nebuvo įtraukti dėl pilietybės apribojimų pagal pirminį Lietuvos privačios nuosavybės restitucijos įstatymą, kurio galiojimas baigėsi 2001 m. GVF, kurio steigėjas yra WJRO, buvo paskirtas administruoti ir paskirstyti išmokas.

„Tai labai svarbus pripažinimo momentas“, – sakė Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (WJRO) prezidentas Gideon Taylor. „Šie simboliniai mokėjimai negali panaikinti praeities skriaudų, tačiau jie pripažįsta gilius asmeninius nuostolius, kuriuos patyrė Lietuvos žydai ir jų palikuonys, ir padeda atkurti atimtą orumą.“

Iki galutinio termino, t. y. 2023 m. gruodžio 31 d., GVF-ui buvo pateikta beveik 1 000 paraiškų. 2024 metais GVF glaudžiai bendradarbiavo su valstybės archyvais, kad patikrintų nuosavybės reikalavimų atitikimą ir nustatytų tinkamus kompensacijos gavėjus. WJRO atliko informacinę sklaidą Izraelyje, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir už jos ribų, kad nukentėjusios šeimos sužinotų apie galimybę teikti paraiškas.

Daugeliui pareiškėjų šios išmokos yra labai asmeniškos.  „Ši kompensavimo programa yra galingas ir ilgai lauktas pripažinimas to, kas nutiko mano tėvui ir jo šeimai Holokausto metu“, – sakė 63 metų Mark, antros kartos Holokaustą išgyvenęs asmuo, gyvenantis Irvine, Kalifornijoje. „Mano tėvo šeimai priklausė keli gyvenamieji ir komerciniai pastatai Šiauliuose, Lietuvoje, įskaitant namus ir verslo objektus. Šis turtas – ir su juo susiję gyvenimai – buvo pavogti Holokausto metu. Nors ši simbolinė išmoka negali panaikinti šios netekties, ji patvirtina, kad mano šeimos ir visų Lietuvos žydų patirtos kančios ir neteisybė nebus pamirštos. Man didelė garbė padėti išsaugoti savo tėvo palikimą ir pasidalinti šiuo pripažinimu su mūsų šeimos nariais.“

Kitas pareiškėjas 74 metų Rodney, filmų kūrėjas iš Sidnėjaus, Australijos, sakė: „Geros valios fondo išmokėta kompensacija yra prasmingas neteisybės, kurią patyrė mano šeima, pripažinimas. Mano proseneliai Avrahamas ir Rachelė turėjo vilnos ir audinių dažymo namą ir fabriką Žagarėje, Lietuvoje. Kai jie buvo nužudyti 1941 m. spalį, jų turtas buvo paimtas ir niekada nebuvo pripažintas – iki šiol. Ši simbolinė išmoka pripažįsta ir jų turto praradimą, ir gyvybingą žydų gyvenimą, kuris buvo sunaikintas. Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti šia akimirka su šeimos nariais, gyvenančiais Australijoje, Izraelyje, Anglijoje, Prancūzijoje ir JAV.“

Kita pareiškėja 68 metų Monica, Londone gyvenanti rašytoja, kuratorė ir akademikė, pasakojo: „Kai sužinojome, kad mūsų šeima buvo patvirtinta gauti šią simbolinę išmoką, iš karto žinojome, kad norime ją skirti pagerbti žuvusiųjų atminimą ir paremti ateities kartas. Mano senelis buvo sėkmingo tekstilės fabriko Mėmelyje bendrasavininkas, fabrikas buvo nacionalizuotas, kai mano šeima buvo priversta bėgti. Mūsų šeima nusprendė lėšas paaukoti išskirtinei Lietuvoje iniciatyvai „Camera Obscura“, kuri saugo ir kataloguoja prieškario žydų gyvenimo fotografijas. Tai būdas susigrąžinti dalį mūsų istorijos ir užtikrinti, kad ji niekada nebūtų pamiršta.“

Kitas pareiškėjas 77 metų George iš Vankuverio, Kanados, pasakojo: „Mano senelis buvo chemikas ir verslininkas, turėjęs kelis pastatus ir valdęs sėkmingą gamyklą Šiauliuose, Lietuvoje. 1941 m. jis, mano močiutė ir keli jų vaikai buvo nužudyti per masinius sušaudymus. Šia simboline kompensacija pripažįstama jų netektis ir nepataisoma žala mūsų šeimai ir bendruomenei. Nusprendžiau pinigus paaukoti Vankuverio Holokausto švietimo centrui, kad paremčiau jų darbą išsaugant mūsų istorijas ir ugdant ateities kartas.“

„Kiekviena už šių išmokų esanti istorija atspindi praradimo palikimą – ir žingsnį teisingumo link“, – sakė rabinas Andrew Baker, Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius ir vienas iš Geros valios fondo pirmininkų. – Ši iniciatyva atspindi simbolinį Lietuvos vyriausybės įsipareigojimą pripažinti tuos praradimus.“

„Didžiuojamės galėdami skirti šias išmokas ir esame dėkingi visiems, kurie teikė paraiškas ir pasidalino savo šeimos istorijomis“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė ir viena iš Geros valios fondo pirmininkų Faina Kukliansky. „Tai daugiau nei turto nuosavybė – tai susiję su tapatybe, teisingumu ir pripažinimu.“

Visi mokėjimai buvo atlikti iki 2025 m. liepos 1 d., kaip nustatyta įgyvendinimo teisės aktuose.

Norėdami gauti daugiau informacijos arba tiems, kurie nori pasiteirauti dėl apeliacijų proceso, prašome kreiptis į Geros valios fondą el. paštu info@gvf.lt  arba apsilankykite https://gvf.lt/ismokos/.

Faktai

WJRO, Lietuvos žydų bendruomenė ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių asociacija 2005 m. įsteigė Lietuvos žydų paveldo fondą. 2011 m. fondas įsteigė Geros valios fondą, kuriam buvo pavesta paskirstyti 37 mln. eurų, kuriuos vyriausybė skyrė pagal Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.

Nuo 2014 m. GVF remia religines, kultūrines, sveikatos apsaugos ir švietimo iniciatyvas, skirtas žydų bendruomeniniam gyvenimui Lietuvoje. Maždaug 1,1 milijono dolerių pradinės kompensacijos buvo skirta simbolinėms išmokoms daugiau nei 1 550 išgyvenusių Lietuvos žydų Holokausto aukų.

Pagal 2022 m. teisės aktus, GVF skyrė 7,5 milijono eurų išmokėti kompensacijas asmenims, pateikusiems paraiškas dėl privačios nuosavybės. Per ateinančius septynerius metus žydų bendruomeniniam gyvenimui paremti bus skirta dar 37 milijonai eurų, taip simboliškai pripažįstant žydų turtą, likusį be paveldėtojų, – šis klausimas pripažintas 2009 m. Terezino deklaracijoje. Nors ši kompensacija sudaro tik dalį pradinio turto vertės, ji išskiria Lietuvą iš daugelio regiono šalių, kurios dar nėra prasmingai sprendusios likusio turto be paveldėtojų klausimo.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietiniai kolaborantai sunaikino daugiau kaip 90% iš 220 000 Lietuvos žydų. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 5 000 žydų.

WJRO atstovauja pasaulio žydams nagrinėjant ieškinius dėl žydų turto susigrąžinimo Europoje (už Vokietijos ir Austrijos ribų). WJRO įkūrė pirmaujančios pasaulio žydų organizacijos, siekdamos spręsti žydų turto restitucijos klausimą ir priminti pasauliui, kad atėjo laikas atitaisyti didžiules materialines skriaudas, padarytas Europos žydams Holokausto metu.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Lisa Sherman-Cohen                                                                                                      Eli Bardenstein

WJRO Viešųjų ryšių ir komunikacijos direktorė                          Bardenstein Communications

lisa.sherman-cohen@wjro.org.il                                                     eli.bardenstein@gmail.com

+1 646-485-2036                                                                                                           +972 52-311-2124

[1]  Tuo atveju, jei turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir priklausė daugiau nei vienam savininkui, viena simbolinės kompensacijos suma buvo padalyta reikalavimus atitikusiems pareiškėjams. Tuo atveju, jei dėl to paties turto kreipėsi keli įpėdiniai, reikalavimus atitikusiems pareiškėjams buvo padalyta viena simbolinės kompensacijos suma.

Regioninė konsultacija: Holokausto laikotarpio turto restitucija – dešimt metų po Terezino deklaracijos

2019 m. gruodį, minint Terezino deklaracijos dešimtmetį, Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB) surengta konferencija, skirta Holokausto aukų turto restitucijos klausimams spręsti. Joje apžvelgta įvairių Europos šalių patirtis, grąžinant Holokausto metu nusavintą žydų turtą. Renginio dalyviai turėjo progos pabendrauti su pasaulyje žinomais Holokausto istorikais, išklausyti jų pranešimus, susipažinti su ilgamečių tyrimų rezultatais. Pranešėjai iš Lietuvos turėjo galimybę pristatyti Lietuvos padėtį bei apsibrėžti tikslus ir uždavinius ateičiai.

Konferencijoje dalyvavę Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos žydų bendruomenių vadovai pasakojo apie turto grąžinimo problemas ir neįvykdytus vyriausybių pažadus, bylų vilkinimą jų šalyse bei perspektyvą kurti naujus įstatymus dėl turto grąžinimo procedūrų.

Terezino deklaraciją dėl Europos žydų prarasto turto grąžinimo principų 2009 metais Prahoje pasirašė 47 valstybės, tarp jų ir Lietuva.

2021 m. gruodį pasirodė e-leidinys, skirtas šiai konferencijai įamžinti.

E-leidinio įžanginėje sveikinimo kalboje LŽB pirmininkė Faina Kukliansky teigia: „Restitucijos klausimas pirmiausia yra ne teisinis, o politinis, humanistinis klausimas. Lietuvos valstybė privalo pripažinti savo, kaip valstybės, atsakomybę. Tiek daug kalbame apie pilietybės tęstinumą ir ryšį su valstybe, diskutuojame apie pilietybės atkūrimą, tačiau iš karto viską užmirštame, kai reikia pasirūpinti nacių aukomis ir grąžinti tai, kas kadaise buvo pagrobta.“ Tikimės, kad leidinio pasirodymas paskatins spręsti Holokausto laikotarpio turto restitucijos problemą Lietuvoje.

E-leidinyje sudėti visi konferencijos dalyvių pranešimai. Kviečiame susipažinti ir skaityti e-leidinį:

Fotografijos iš 2019 m. gruodį vykusios konferencijos. ©Geros valios fondas

Praėjo jau dešimt metų nuo Terezino deklaracijos, kai dėl Holokausto laikotarpio turto klausimų ir susijusių dalykų ji buvo patvirtinta 47 šalių. Buvo paskelbta veiklų programa nukreipta į pagalbos užtikrinimą, žalos atlyginimą ir nacių persekiojimo aukų atminimą. Svarbu paminėti, kad dalyvavusios šalys pabrėžė bendruomeninio ir individualaus nekilnojamojo turto restitucijos užtikrinimo svarbą:

„Pažymint bendruomeninės ir individualios nuosavybės, kuri priklausė Holokausto (Šoa) ir kitoms nacių persekiojimo aukoms, grąžinimo svarbą, dalyvaujančios šalys ragina, kad visos pastangos būtų dedamos ištaisyti neteisėto turto užgrobimo pasekmes, tokias kaip konfiskacijos, priverstinis pardavimas, kas buvo dalis tų nekaltų pavienių žmonių ir grupių persekiojimo, kurių dauguma mirė be palikuonių“.

Šių pastangų progresas yra reikšmingas, bet daugiausiai – dalinis. Šie jubiliejiniai metai suteikia galimybę pažymėti sėkmes ir identifikuoti gerąsias praktikas, taip pat atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos reikia spręsti.

Geros valios fondas Lietuvoje, įkurtas administruoti žydų bendruomeninės restitucijos lėšas, siūlo surengti vienos dienos konsultaciją, skirtą paminėti Terezino deklaracijos 10-ies metų jubiliejų. Konsultacija sukvies žydų bendruomenių lyderius, tarptautinių žydų organizacijų atstovus, aukščiausių Lietuvos ir kitų suinteresuotų šalių valstybinių valdžios institucijų atstovus. Mes nekantraujame pasidalinti mūsų sukaupta patirtimi ir sumanytomis strategijomis kaip siekti mūsų bendrų tikslų.

Siūlomas renginio turinys:

  • Oficialus atidarymas;
  • Diskusija apie privačios nekilnojamos nuosavybės restituciją;
  • Diskusija apie žydų bendruomeninės ir religinės paskirties nekilnojamą nuosavybę;
  • Atvira diskusija susijusiais klausimais.

Siūlomas kviečiamųjų sąrašas:

  • Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (WJRO) ir kitų tarptautinių žydų organizacijų atstovai;
  • Ambasadoriai ir specialūs pasiuntiniai Holokausto klausimams iš suinteresuotų šalių;
  • Izraelio ir kitų šalių litvakų atstovai;
  • Žydų bendruomenių lyderiai ir/arba restitucijos fondų direktoriai iš Europos ir buvusios Sovietų sąjungos šalių;
  • Lietuvos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijų atstovai.