Švėkšnos muziejus kartu su dailininku Romanu Borisovu spalio 14 d. ŠVĖKŠNOS SINAGOGOJE (Liepų a. 12, Švėkšna) pristatė autoriaus akvarelių parodą „Vilnius, bet kitoks“. Šią dieną vyko ir Atminimo ženklo prie Švėkšnos sinagogos atidengimas, susitikimai su dailininku Romanu Borisovu. Atminimo ženklą Švėkšnos muziejui dovanojo Jakovo Bunkos labdaros fondas, jis pastatytas prie sinagogos pastato.
Parodos atidarymai Švėkšnos sinagogoje vyko net du kartus: dieną ir sutemus vakare. Kadangi paroda buvo moliūgų – žibintų festivalio „Mes už šviesą 2023“ sudedamoji dalis ir vyko festivalio metu, vienos dienos parodą aplankė arti tūkstančio lankytojų.
Parodos metu buvo eksponuojami darbai, kur galima matyti buvusias Vilniaus geto gatves, žydų pastatus, buvo organizuojamas specialus apšvietimas, kuriuo rūpinosi įmonė „Eventech“, finansavimą skyrė pagrindinis parodos rėmėjas ir partneris Geros valios fondas.
Paroda „Vilnius, bet kitoks“ buvo eksponuojama dar nebaigtoje restauruoti Švėkšnos sinagogoje, todėl lankytojus traukė ne tik darbai, bet ir pati vieta. 2018 m. prasidėjo 1928 m. statytos Švėkšnos sinagogos restauracijos darbai: pakeistas stogas, sutvarkyta antrojo aukšto – moterų galerijos perdanga, restauruotas pastato fasadas. 2021 m. pradėti darbai ir viduje, tačiau dėl finansavimo trūkumo darbai sustojo ir iki šiol nėra atnaujinti. Yra ieškoma finansavimo galimybių tam, kad pastatas būtų pritaikytas kultūrinėms reikmėms, įkuriant jame Švėkšnos muziejų su koncertų ir parodų sale. Šis renginys dar kartą įrodė, kaip pastatas yra reikalingas, kokios galimybės atsiveria, siekiant lankytojams pristatyti profesionalųjį meną.
Trumpai apie parodos autorių:
Romanas Borisovas – veržli, ieškanti, stipri, kūrybinga asmenybė. Dailininkas ištikimas tradicinei, realistinei dailės sampratai, klasikinei akvarelei. Konkretus ir lengvai atpažįstamas meninis braižas. Kūrybinis stilius, aktyvi pilietinė gyvenimo pozicija daro jį matomu ne tik dailininkų bendruomenėje.
R. Borisovas gimė ir užaugo Vilniuje. Dailininko pasaulėžiūros bei kūrybinių nuostatų formavimuisi didelės įtakos turėjo šilta, jauki namų aplinka, tėvų pažiūros, prisiminimai; namų bibliotekoje esančios knygos apie dailę ir architektūrą.
Dailininko mama, meniškos natūros, laisvai kalbėjusi keletu kalbų, kilusi iš Rytų Prūsijos, davė sūnui pagrindus, vėliau paskatinusius dailininką pradėti tobulėti savarankiškai.
Baigęs dizainą Vilniaus Dailės akademijoje (anksčiau Dailės institutas), ilgus metus dirbo dizaineriu, projektuotoju, tačiau visuomet rasdavo laiko ir savo mėgstamiausiems užsiėmimams – Europos viduramžių urbanistikos studijavimui ir architektūrinių akvarelių liejimui.
Autoriaus kūryboje it raudona gija išsiskiria mylimo Vilniaus temos. Vėliau dailininkas pradėjo domėtis ir vakarų Europos architektūriniu paveldu. Keliaujant, pamažu atsirado Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos, Škotijos bei kitų šalių eskizų ciklai. Nesvetima dailininkui ir marinistinė tematika.
Informaciją pateikė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė.
