E-parduotuvė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 5785-uosius tradiciškai pasitinka su kasmetiniu kalendoriumi, kuris šįkart skirtas Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos 35-mečiui paminėti. skaityti daugiau..

Knygos autorius šešis dešimtmečius gyveno Vilniaus senamiestyje, kur, pasak Czesławo Miłoszo, kiekviename akmenyje glūdi istorija. Kadaise čia klostęsi įvykiai, kaimynystėje gyvenusių žmonių likimai įtraukė ir patį autorių, o prieš ketvirtį amžiaus jo dėmesys nukrypo į 1941-1944 metų laikotarpį, kai autorius pradėjo domėtis žydų gelbėtojų ir išgelbėtų žmonių likimais.. skaityti daugiau..

Geros valios fondas, TonArt Piano Studio ir Lietuvos nacionalinė Filharmonija 2021-aisiais prisidėjo prie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės.. skaityti daugiau..

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugoma unikali 76 fotografijų kolekcija. Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų reiškinį, muziejus parengė parodą „Iš nežinios į.. skaityti daugiau..

Irenos Giedraitienės fotografijų knyga yra apie atmintį – seniai pažįstamų ir neseniai sutiktų žmonių, asmeninę, šeimos, draugų. „Prisiminimų aidai“ – tai tolimi atgarsiai to, ką teko ištverti, tai praėjusio ir priverstinai prarasto laiko atspindys. Laikas yra šio atminties rūmo rišamoji medžiaga. Laikas, įsirašęs į raukšles, laikmetis, kurį išduoda..skaityti daugiau..

Knygoje „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ chronologiškai aptariami Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo etapai iki Antrojo pasaulinio karo ir visuomenę ištikusi katastrofa karo metais. Pirmojoje knygos dalyje.. skaityti daugiau..

Įvykiai, kurie klostosi romane, remiasi tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romano personažai – lietuviai ir žydai.. skaityti daugiau..

Aerograma, iš Lietuvos žydų (litvakų) muzikinio paveldo, yra Lietuvos muzikantų bandymas sujungti praeitį ir dabartį sekant litvakų muzikos paveldu. Keturi jauni, tačiau pasižymėję ir ryškūs Lietuvos muzikos atlikėjai – smuikininkė Dalia Dėdinksiatė, violončelistas Glebas Pyšniakas, pianistas Robertas Lozinskis ir vibrofonistas Marius Šinkūnas sujungė savo talentus dviems tikslams... skaityti daugiau..

Chaimas Kurickis gimė 1921 m. Utenoje. 1941 m. birželį artinantis vokiečių kariuomenei Chaimas Kurickis su mama traukėsi į Rytus, tačiau Daugpilyje, Latvijoje, buvo suimti, atskirti ir įkalinti – motina gete, o jis – kalėjime. Knygos herojus pabuvojo ir gete, ir keliose koncentracijos stovyklose, kur kovojo už išlikimą iki pat 1945 m. gegužės 5 d… skaityti daugiau..

Ši Lino Venclausko knyga „Tekstų byla“ pirmiausia apie lietuvių ir žydų bendruomenių santykių projekcijas 1883–1940 m.. skaityti daugiau..

Ši knyga – tai Ruth Reches monografija, „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ (psichologija, S 006) disertacijos pagrindu. Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes.. skaityti daugiau..

Ši knyga – tai susitikimas su architektu Leonidu Merkinu (1948 – 2017). Jo gyvenimo veikla reiškėsi kaip nuoseklus, sukauptų žinių, nuolat atnaujinamos informacijos, erudicijos ir talento inspiruojamas kvalifikuoti mąstančio... skaityti daugiau..

Knyga supažindina skaitytoją su 23 pėsčiųjų maršrutais, specialiai skirtais atskleisti žydų istorinės ir kultūrinės reikšmės vietas. Skaitytojai pagilins žinias apie Vilniaus žydų bendruomenę nuo pat jos atsiradimo iki XX amžiaus vidurio. Čia pristatomi iškilūs bendruomenės veikėjai ir tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai… skaityti daugiau..

Autobiografinis pasakojimas apie ankstyvąją vaikystę Holokausto fone. Šis pasakojimas yra dviejų dalių: pirmoji dalis pristato Uri Levitano tėvų ir senelių gyvenimą, antrojoje – dešimties metų biografija nuo gimimo Kaune, Lietuvoje, iki atvykstant į kibucą Ein ha-Mifrac Izraelyje. Per dešimt metų Uri teko pakeisti aštuonerius namus... skaityti daugiau..

Šis katalogas, sudarytas Kaune gyvenančio sportininko, verslininko ir kolekcininko Michailo Duškeso parodos „Vilniaus žydų gyvenimas iki Holokausto.. skaityti daugiau..

„V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio… skaityti daugiau..

Šis leidinys, tai – Sugiharos fondo Diplomatai už gyvybę leistas parodos, veikiančios Sugiharos namų muziejuje Kaune, katalogas, pristatantis 1939 – 1940 m. Kauno, pavadintu simboliniu – Šiaurės Kasablankos vardu. Katalogas, kaip ir pati paroda, susideda iš ... skaityti daugiau..

Vilniaus geto kaliniui, garsiam teatro kritikui ir istorikui, gyvenimas pažėrė tokių likimo posūkių, kokių ir nuotykių filme nedažnai pamatysi. Autorius pasakoja apie žmones, sugebėjusius per hitlerinę ir sovietinę Lietuvos okupacijas išlikti žmonėmis… skaityti daugiau..

Moderniojo antisemitizmo Lietuvoje istorija XIX-XX a. pirmojoje pusėje yra gana plačiai ištirtas.. skaityti daugiau..

Ši knyga – tai bandymas prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu.. skaityti daugiau..

Pianistą Petrą Geniušą ir filosofą Leonidą Donskį siejo kūrybinė draugystė, kartu jie buvo realizavę meninių projektų, o dar daugiau jų buvo judviejų ateities planuose. Šiame DVD įrašytas koncertas, skirtas L. Donskio atminimui ir dviejų žymių žmonių draugystei.. skaityti daugiau..

Lietuvos nacionalinė filharmonija įgyvendindama projektą „Litvakų muzikos keliais“ išleido vinilo plokštelę „Šviesiam atminimui“.. skaityti daugiau..

“Danielius liūtų urve” – žinomo animatoriaus Ilja Bereznicko iliustruota pasaka, paremta daugeliui gerai žinoma ištrauka iš Biblijos. Įdomiai pateikta Danieliaus gyvenimo istorija, skirta pradžiuginti ir pamokyti mažuosius skaitytojus. Tai gali būti įdomi pažintis su religija arba paskatinti domėtis jos istorija.. skaityti daugiau..

Knygoje publikuojamas Grigorijaus Šuro rankraštis, rašytas 1941-1944 m. Vilniaus gete ir stovykloje „Kailis“, į kurią jis pateko likviduojant Vilniaus getą. Originalūs užrašai rašyti rusų k., sąsiuviniuose, ant atskirų lapelių, kurie kartais būdavo perrašomi į sąsiuvinius.. skaityti daugiau..

Šiuolaikiniame pasaulyje sunku konkuruoti su moderniais ar elektroniniais žaislais ir kompiuteriniais žaidimais. Neras ir Šansas, medinės lėlės, žino, kad gali būti smagūs žaislai, jei tik kuris nors vaikas juos išsirinktų ir parsineštų namo.. skaityti daugiau..

Knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ Vytautas Toleikis žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, į istoriškai ir kultūriškai jautrią temą.. skaityti daugiau..

Naujausioje knygoje publikuojami du Avrom Reyzen apsakymai – „Medis“ ir „Fabrikas“. Leidėjai sako, kad naujoji knyga ištikimus skaitytojus nustebins.. skaityti daugiau..

Atsivertę šią knygelę, rasite tris žaismingus ir pamokančius eilėraščius: „Vilenkė ir Maja“, „Vabalas“ ir „Ne aš“. Eilėraščiai artimi eiliuotos.. skaityti daugiau..

lbumas “Paminklas Paminklui” skirtas Vilniaus žydų kapinėms Olandų gatvėje Vilniuje atminti. Knygoje pateikiamos Sovietų valdžios įsakais naikintų Naujųjų žydų kapinių 1961-1964 metų nuotraukos, kuriose atsispindi ne tik buldozeriais griaunami paminklai, bet ir autoriaus – dailininko ir fotomenininko Rimanto Dichavičiaus – refleksijos.. skaityti daugiau..

Šią knygą Maša Rolnikaitė (1927–2016) parašė pagal savo pačios dienoraštį, įvairiais būdais fiksuotą iš pradžių Vilniaus gete, o paskui Štrasdenhofo (Strazdamuižos) prie Rygos ir Štut­hofo koncentracijos stovyklose.. skaityti daugiau..

Parašyti knygą apie žydiškąjį Vilniaus miesto raidos veidą inspiravo viešojoje erdvėje tvyrantis disonansas – tarp nuolat visur kartojamų teiginių apie Vilnių, kaip didžiausią Rytų Europoje egzistavusį žydų religinį-kultūrinį centrą, vadinamą „Šiaurės Jeruzale“.. skaityti daugiau..

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ – Mindaugo Kvietkausko iš originalo (jidiš) kalbos į lietuvių kalbą išverstas, 1944 m. liepą buvusio Vilniaus geto teritorijoje, vieno Dysnos gatvės namo palėpėje.. skaityti daugiau..

Knyga apie pasaulinio garso dainininką Michailą Aleksandrovičių (1914–2002), gimusį Latvijoje, Biržių kaime. Jo įspūdinga dainininko karjera prasidėjo Kaune, kur jis, neturėdamas dar nė dešimties metų, pirmą kartą pasirodė viešame koncerte .. skaityti daugiau..

Ar gali būti kas blogiau už žiemą be snaigių ir speigų? Kaip tik tokia nyki žiema ištinka pasaulį. Žmonės skęsta purve, tamsoje, žemė pažliugusi, vietoj sniego – tik pilkas lietus. Kodėl taip nutiko ir ką daryti? Ar yra žmogus, kuris visus išgelbėtų? Yra! Tai – berniukas Liežuviukas, Liežuviukas Šaunuoliukas, tikras drąsuolis.. skaityti daugiau..

Kartą gyveno išdidi bei pasipūtusi povelė ir ne mažiau išdidus gaidys raudonskiauterys. Povelė puošėsi karoliais ir svajojo ištekėti už karaliaus, o gaidys kedeno savo dailią skiauterę ir troško vesti povelę bei karaliauti pasaulyje.. skaityti daugiau..

Namuose gyvena išdykėlė katytė. Švelni, juoda it smala, ji murkia, laksto po namus ir krečia eibes. Net mama, pykstanti, kad katytė draugauja su pelytėmis, negali atsispirti murklės žavesiui. Bet geriausias juodakailės draugas – ne pelytė, o berniukas. Dėl jo katytė padarytų viską. Jei tik pameta iš akių, vikruolė savo draugo ieško krosny.. skaityti daugiau..

Nero ir Šanso nuotykiai tęsiasi. Šį kartą pasakojimas apie tai, kaip paprastas nesusipratimas pavirsta netikėta istorija.. skaityti daugiau..

1918 m. gimstant Lietuvos valstybei, jos kūrime dalyvavo visos čia gyvenusios tautos. Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai dalyvavo tame procese, po caro valdžios suvaržymų įžvelgdama galimybę gyventi laisvoje ir demokratinėje respublikoje. Naują valstybę fronte gynė žydai-savanoriai, jos pamatus stiprino žydai-politikai, verslininkai, teisininkai, gydytojai, kultūros žmonės.. skaityti daugiau..

Knygoje pateikiami plateliškės Marijos Vasiliauskienės prisiminimai apie Platelių miestelio bendruomenę – žemaičius ir žydus. Leidinyje gausu 1934 m. iš Platelių išvykusios Esteros Šapiraitės nuotraukų, dokumentų, taip pat žydiškų dokumentų, nuotraukų, pačių plateliškių žemaičių ir žydų palikuonių prisiminimų apie tragišką miestelio gyventojų likimą.. skaityti daugiau..

Knygoje sukaupta tik dalelė įvairiuose leidiniuose lietuvių, lenkų, rusų, jidiš kalbomis spausdintų arba nespausdintų straipsnių, pasisakymų tekstų apie lietuvių muzikos kūrėjus ir atlikėjus, gyvenusius arba gyvenančius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, apie lietuvių tautosakos rinkimą ir jos publikacijas, įžymius lietuvių muzikus, bendradarbiavimą leidžiant enciklopedijas.. skaityti daugiau..

Kartais sapnuojame, kad sėdim ant mėnulio krašto ir valgome ledus – ak kaip tada nesinori nubusti… O kartais užklumpa tokie kraupūs sapnai, jog ir kam nors papasakoti baisu. Taip nutiko mažam mielam kačiukui: sapne jis regėjo girią, klastūnę lapę.. skaityti daugiau..

Pasaką apie gaidelį ir vištytę žino daugelis. Bet ar kam nors teko girdėti pasaką apie gaidelį ir vištytę, kuri įsigeidė šukų? Jeigu reikia šukų, vadinasi, teks važiuoti į mugę. Jeigu važiuosi į mugę, pakeliui tikriausiai ką nors sutiksi… skaityti daugiau..

2021 m. pagal projektą „Knygų vaikams iš jidiš kalbos vertimas ir leidyba“ leidykla „Slinktys“ drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene išleido 5 knygeles vaikams. Pirmieji knygų leidimai jidiš kalba pasirodė maždaug prieš 100 metų. Originalai archyvuojami YIVO instituto el. bibliotekoje, o pats institutas yra šio projekto partneris. Knygelėse publikuojamos originalios iliustracijos… skaityti daugiau..

Tik labai maža dalis kolekcininko Michailo Duškeso surinktų eksponatų, susijusių su Kauno žydų bendruomenės gyvenimu iki Holokausto, tilpo į šį katalogą.. skaityti daugiau..

2021 metais, minint Holokausto 80-metį, jaunosios kartos kompozitorius Jievaras Jasinskis, bendradarbiaudamas su senoviniais hebrajiškais instrumentais – šofarais grojančiu idėjos autoriumi Tadu Daujotu, drauge sukūrė analogų neturintį muzikinį projektą „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”.. skaityti daugiau..

Smagiai sueiliuota ir žaismingai parašyta pasakėlė pasakoja apie mamą ir tris sūnus – Tinginį, Ėdrūną bei Dūdžių.. skaityti daugiau..